Technologijų tendencijos 2025: Kas keičia mūsų gyvenimą ir darbą Lietuvoje?

Technologijos keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, ir kartais sunku suspėti su visomis naujovėmis. 2025 metai įpusėjo, tad laikas pažvelgti į svarbiausias technologijų tendencijas, kurios jau dabar keičia mūsų kasdienį gyvenimą, darbą ir laisvalaikį. Šiame straipsnyje kalbėsime ne tik apie įspūdingus techninius pasiekimus, bet ir apie tai, kaip šios technologijos praktiškai veikia mūsų kasdienybę.

Dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje

Dirbtinis intelektas (DI) 2025 metais tampa esminiu Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus transformacijos varikliu:

• Generatyviniai DI sprendimai: Lietuvos įmonės aktyviai diegia ChatGPT ir kitus panašius įrankius verslo procesuose, nuo klientų aptarnavimo iki rinkodaros turinio kūrimo.
• Lietuviškos DI ekosistemos augimas: Vilniuje ir Kaune formuojasi specializuoti DI startuolių klasteriai, kuriuose kuriami lietuvių kalbai pritaikyti sprendimai.
• DI reguliavimo pokyčiai: Lietuva įgyvendina ES dirbtinio intelekto aktą (AI Act), kuris nustato aiškias taisykles DI naudojimui, ypač aukštos rizikos srityse.
• Pramoninis DI: Lietuvos gamybos sektorius diegia DI sprendimus kokybės kontrolei ir gamybos procesų optimizavimui.
• DI demokratizacija: Vis daugiau Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių gali pasinaudoti no-code DI platformomis savo veiklos tobulinimui.

Pagal "Versli Lietuva" prognozes, DI sprendimų rinka Lietuvoje iki 2025 metų gali pasiekti 120 mln. eurų apimtį, augdama vidutiniškai 35% per metus.

Debesų kompiuterijos evoliucija

Debesų kompiuterija tampa Lietuvos įmonių skaitmeninės transformacijos pagrindu:

• Daugiadebesijos (multi-cloud) strategijos: Lietuvos įmonės vis dažniau naudoja kelių debesų paslaugų teikėjų sprendimus, siekdamos optimizuoti veiklą ir išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo.
• Serverless architektūra: Populiarėja serverless kompiuterijos modelis, leidžiantis įmonėms mokėti tik už faktiškai naudojamus išteklius.
• Privačių debesų sprendimai: Bankai ir kitos jautrius duomenis tvarkančios Lietuvos organizacijos investuoja į hibridinius debesies sprendimus.
• Debesų saugumo prioritetai: Debesies saugos sprendimai tampa kritiškai svarbūs, ypač po išaugusių kibernetinių atakų Baltijos regione.
• Duomenų centrų plėtra: Lietuvoje steigiami nauji regioniniai duomenų centrai, pasinaudojant palankiomis energijos kainomis ir strategine geografine padėtimi.

2025 metais prognozuojama, kad virš 85% Lietuvos įmonių naudos debesų kompiuterijos paslaugas kasdienėje veikloje.

5G ir pažangūs tinklai

5G technologija keičia Lietuvos telekomunikacijų kraštovaizdį:

• Visiškas 5G padengimas: Iki 2025 m. pabaigos planuojama pasiekti virš 90% Lietuvos teritorijos padengimą 5G ryšiu.
• Pramoninis 5G: Klaipėdos uoste ir kituose pramonės centruose diegiami privatūs 5G tinklai, skirti automatizuotiems procesams.
• Išmanūs miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda plečia išmanaus miesto iniciatyvas, paremtas 5G technologijomis – nuo viešojo transporto optimizavimo iki išmanaus apšvietimo.
• Žemės ūkio modernizavimas: 5G technologijos leidžia Lietuvos ūkiams naudoti pažangius jutiklius ir automatizuotas mašinas.
• Išplėstinės realybės pritaikymas: 5G greitis sudaro prielaidas platesniam AR/VR sprendimų naudojimui Lietuvos švietimo ir turizmo sektoriuose.

Telekomunikacijų reguliavimo tarnybos duomenimis, iki 2025 m. Lietuvoje planuojama investuoti apie 200 mln. eurų į 5G infrastruktūros plėtrą.

Kibernetinis saugumas 2025

Kibernetinio saugumo reikšmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir verslui toliau auga:

• Zero Trust architektūra: Lietuvos organizacijos pereina prie "nulinės pasitikėjimo" modelio, kur kiekvienas prisijungimas ir prieiga yra nuolat tikrinami.
• DI saugumo sprendimai: Lietuvos kibernetinio saugumo įmonės kuria DI pagrįstus įrankius, gebančius numatyti ir neutralizuoti grėsmes realiu laiku.
• Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija: Lietuva stiprina viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, siekdama apsaugoti kritinę infrastruktūrą.
• Kasdienio saugumo kultūra: Auga investicijos į darbuotojų kibernetinio saugumo mokymą ir sąmoningumo didinimą.
• Blockchain saugumo sprendimai: Lietuvos fintech sektorius aktyviai diegia blockchain technologijas saugesnėms finansinėms operacijoms.

2025 metais prognozuojama, kad Lietuvos organizacijos kibernetiniam saugumui skirs vidutiniškai 12-15% savo IT biudžeto, lyginant su 8-10% 2023 metais.

Blockchain ir Web3 tendencijos

Blockchain technologijos Lietuvoje išeina už kriptovaliutų ribų:

• Tiekimo grandinės skaidrumas: Lietuvos prekybos ir logistikos įmonės diegia blockchain sprendimus tiekimo grandinių sekimui.
• Skaitmeninė tapatybė: Plėtojami nacionaliniai projektai, skirti saugiai skaitmeninei tapatybei, paremtai blockchain technologija.
• NFT kultūros sektoriuje: Lietuvos menininkai ir kultūros įstaigos naudoja NFT skaitmeninio turinio apsaugai ir monetizavimui.
• Decentralizuotos finansinės paslaugos (DeFi): Lietuvos fintech sektorius eksperimentuoja su decentralizuotomis finansinėmis paslaugomis.
• Reguliacinė aplinka: Kuriami nauji teisės aktai, reglamentuojantys blockchain naudojimą įvairiuose sektoriuose.

Pagal Lietuvos blockchain asociacijos tyrimus, 2025 metais blockchain technologijų pritaikymas versle gali sukurti papildomą 85 mln. eurų vertę Lietuvos ekonomikai.

Žaliosios IT ir tvarumas

Aplinkos tvarumas tampa esminiu Lietuvos IT sektoriaus prioritetu:

• Energetiškai efektyvūs duomenų centrai: Naujieji Lietuvos duomenų centrai projektuojami siekiant maksimalaus energijos efektyvumo.
• Atsinaujinančios energijos naudojimas: Dauguma Lietuvos IT įmonių pereina prie 100% atsinaujinančios energijos naudojimo.
• Elektroninių atliekų mažinimas: Diegiamos naujos elektroninių atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo programos.
• Emisijų stebėsena: Lietuvos organizacijos diegia programinę įrangą, skirtą sekti ir mažinti CO2 pėdsaką IT infrastruktūroje.
• ESG ataskaitų svarba: Aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo rodikliai tampa svarbiu Lietuvos IT įmonių vertinimo kriterijumi.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti IT sektoriaus anglies dvideginio emisiją 55%, o iki 2025 m. pasiekti 35% sumažėjimą.

Virtuali ir papildyta realybė

VR/AR technologijos vis plačiau taikomos Lietuvos versle ir viešajame sektoriuje:

• Virtualūs mokymai pramonėje: Lietuvos gamybos įmonės vis dažniau naudoja VR technologijas darbuotojų apmokymui.
• Papildytos realybės turizmas: Lietuvos miestai ir muziejai siūlo AR patirtis lankytojams, kurios praturtina istorinių vietų apžiūrą.
• Virtualūs renginiai: Hibridiniai renginiai, derinantys fizinį dalyvavimą su virtualiu, tampa nauja norma.
• Medicinos pritaikymas: Lietuvos ligoninės eksperimentuoja su VR/AR chirurgijos planavimui ir nuotolinėms konsultacijoms.
• Nekilnojamojo turto vizualizacija: NT sektorius aktyviai naudoja VR sprendimus projektų vizualizacijai ir virtualiems turams.

2025 metais numatoma, kad VR/AR technologijų rinka Lietuvoje pasieks apie 45 mln. eurų, augdama 30% kasmet.

Skaitmeninė transformacija viešajame sektoriuje

Lietuvos viešasis sektorius tęsia skaitmeninės transformacijos kelią:

• Elektroninių paslaugų plėtra: Iki 2025 m. Lietuva siekia, kad 95% viešųjų paslaugų būtų prieinamos internetu.
• GovTech iniciatyvos: Lietuvos valstybinės institucijos bendradarbiauja su startuoliais, siekdamos sukurti inovatyvius viešųjų paslaugų sprendimus.
• Open data platformos: Plečiama atvirų duomenų prieiga verslo ir nevyriausybiniam sektoriui inovacijoms kurti.
• Elektroninė sveikatos sistema: Toliau tobulinama e.sveikatos sistema, integruojant naujus funkcionalumus ir telemedicinos paslaugas.
• Skaitmeninis pilietiškumas: Kuriamos platformos, skatinančios piliečių dalyvavimą sprendimų priėmime ir viešųjų paslaugų tobulinimu.

Pagal e-valdžios išvystymo indeksą, Lietuva siekia 2025 metais patekti į pasaulio top 20 šalių.

Išvados ir rekomendacijos Lietuvos verslui

2025 metų technologinės tendencijos rodo, kad Lietuva juda sparčios skaitmeninės transformacijos keliu. Norint išlikti konkurencingam šioje aplinkoje, Lietuvos verslui rekomenduojama:

• Aktyviai investuoti į darbuotojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, ypač DI ir duomenų analitikos srityse
• Prioritetizuoti kibernetinį saugumą visose organizacijos veiklos srityse
• Taikyti tvarumo principus IT infrastruktūros plėtroje
• Išnaudoti debesų kompiuterijos teikiamas galimybes verslo procesų optimizavimui
• Sekti ES reglamentavimo tendencijas, ypač susijusias su DI, duomenų apsauga ir kibernetiniu saugumu

Lietuvos įmonės, kurios sugebės integruoti šias technologijas į savo veiklą, ne tik sustiprins savo konkurencinį pranašumą vietinėje rinkoje, bet ir turės geresnes galimybes plėstis tarptautiniu mastu.